Tik laiko klausimas, kada kriptovaliutas kurs ne tik bendrovės, bet ir pačios valstybės. Tuo neabejoja LRT.lt pašnekovai. Tačiau jie priduria – taip nutikus gali būti prarastas esminis kriptovaliutų bruožas – valiuta vėl taptų centralizuota. Vis dėlto ekspertai tiki – tai jau dabar gali tapti nebloga investicija ir ateityje ji gali net pranokti auksą, bet, norint įsigyti kriptovaliutų, derėtų šį tą žinoti.
Pagrindinis kriptovaliutų ir mums įprastų pinigų, kuriuos laikome banko sąskaitoje, skirtumas, anot Vilniaus universiteto Fintech studijų programos vadovo Sauliaus Masteikos, – kas tą valiutą prižiūri.
Kaip paaiškina ekspertas, tradicines valiutas įprastai prižiūri centriniai bankai, o kriptovaliutas, kaip sako S. Masteika, prižiūri protokolas.„Kriptovaliutas prižiūri protokolas arba programinis kodas, kurį prižiūri to tinklo nariai. Tai esminis skirtumas, kad ir vieni, ir kiti pinigai lyg ir elektroniniai, kai kurie net vadina juos internetiniais pinigais, bet skirtumas tas, kas juos emituoja ir kas juos prižiūri, jų kokybę, padirbinėjimo galimybes ir pan., – sako S. Masteika.
Kriptovaliutomis susidomėti turėtų nenorintieji pinigų laikyti banke
Kaip paaiškina vienas iš bendrovės „Monetha“ įkūrėjų Justas Pikelis, labiausiai kriptovaliutos turėtų rūpėti tiems, kurie nenori laikyti savo pinigų banke, kurie bankų sistema nepasitiki.
Bene populiariausia kriptovaliuta – bitkoinas – atsirado būtent tuo metu, kai pasitikėjimas bankais labai smarkiai svyravo, 2008 m., per patį ekonominės krizės įkarštį.
Bitkoinus sukūręs Satoshi Nakamoto slapyvardžiu pasivadinęs asmuo ar žmonių grupė sukūrė sistemą, kuri, naudojantis blokų grandinės technologija, leido pasiūlyti decentralizuotą valiutą. Tai reiškia, kad operacijas ir jų legitimumą patvirtina ne centrinė institucija, pavyzdžiui, bankas, o kiti vartotojai, vadinami kasėjais.
Kiekvienas patvirtinimas tampa nauju bloku blokų grandinėje. Taip išvengiama dvigubo atsiskaitymo, kai su tais pačiais pinigais atsiskaitoma kelis kartus, nes, norint apgauti sistemą, reikėtų apgauti ne vieną centralizuotą instituciją, o visus finansinę operaciją patvirtinančius vartotojus.
„Anksčiau mes buvome žmonės, kurie laikė pinigus auksu, sidabru, variu, ryžiais ar kriauklytėmis. Dabar mes pasitikime ne daiktais ir ne daiktus laikome pinigais. Mes pasitikime centriniais bankais. Jei norime būti savo banku, kriptovaliutos tampa labai gera prielaida, bet šiandien kriptovaliutos dar yra ankstyvoje stadijoje – nebūtų galima visiškai pakeisti savo pinigų, laikomų banke, į tuos, kuriuos laikai savo virtualioje piniginėje“, – paaiškina J. Pikelis.
Tačiau jis neatmeta galimybės, kad kriptovaliutos gali tapti mums įprastų pinigų konkurentėmis.
Bitkoinais domėtis pradeda ne tik entuziastai, bet ir institucijos
Vis dėlto, kaip teigia S. Masteika, reikia atkreipti dėmesį į tai, kiek kriptovaliuta yra integravusis į pačią sistemą. Jis pateikia pavyzdį – bendra bitkoinų vertė pasaulyje šiuo metu siekia apie 170–180 mlrd. dolerių.
Palyginimui: „Google“ kapitalizacija siekia apie 1 trln. dolerių, „Amazon“ – daugiau kaip 1 trln. dolerių, „Apple“ – 1 trln. dolerių, „Tesla“ – 200–300 mlrd. dolerių.
„Tokių įmonių vien JAV yra tūkstančiai. Pažiūrėkime, kokios tai pinigų sumos! Ir šalia to yra bitkoinų kapitalizacija – 170–180 mlrd. dolerių. Taigi jai yra, kur plėstis. Manau, jos potencialas, pritaikymas naudoti, be abejo, yra galimas, nes į šią rinką pradeda eiti instituciniai investuotojai“, – sako S. Masteika.
Jo aiškinimu, pirmoji bitkoinais susidomėjusiųjų banga daugiausia buvo programuotojai, antroji – smulkieji investuotojai, nebijantys rizikuoti, o šiuo metu savo žvalgytuves pradeda ir institucijų investuotojai.
„Šios žvalgytuvės aktyvios. Galbūt jie nedrįsta tiesiogiai investuoti į patį bitkoiną, bet domisi išvestinių vertybinių popierių, susietų su bitkoinais, investavimu. Vis tiek investavimas vyksta į patį sektorių“, – sako S. Masteika.
Kriptovaliutos – nebe interneto įsilaužėlių ar nusikaltėlių pinigai
S. Masteikai antrina ir J. Pikelis. Anot pašnekovo, kriptovaliutos tampa nebe interneto įsilaužėlių ar nusikaltėlių pinigais, o finansiniu instrumentu, kurį jau ima pripažinti ir Niujorko finansų centras Volstritas.
„Lyginant su kompanijų kapitalizacija, bitkoinas būtų ties 30 vieta, aukščiau už tokias kompanijas, kaip „Nike“, „PayPal“, bet jį reikėtų lyginti ne su kompanijomis, bet su turto vienetais, tokiais kaip, pavyzdžiui, auksas.
Nes bitkoinas daugiau evoliucionavo iš naratyvo, kad jį reikėtų naudoti kaip kasdienius pinigus, kas iš tikrųjų yra sudėtinga, <...> nes atsiskaityti pinigais ir priimti pinigus, kurie per kelias minutes gali keistis 5 proc. žiotimis, būtų labai sudėtinga. Tai daugiau žmonės kalba apie bitkoinus kaip apie turto vienetą, panašiai kaip auksą“, – sako J. Pikelis.
Jis atkreipia dėmesį – vis dėlto bitkoinas turi vieną privalumą, lyginant su auksu, – bitkoino kūrėjas Satoshi Nakamoto yra pažadėjęs, kad bitkoinai turi baigtinį skaičių – 21 mln. bitkoinų, o kiek pasaulyje yra aukso, nežinoma.
Paklaustas, ar tai reiškia, kad bitkoinas yra geresnė investicija už auksą, J. Pikelis tvirtina, kad to dar reikės palaukti.
„Šiandien bitkoinas nebūtinai geresnė investicija už auksą, bet manau, tiesą pasakius, turiu didelį įsitikinimą, kad ateityje taip ir bus. Tai yra skaitmeninis auksas, ir daugelis investuotojų apie tai kalba. Volstritas pradeda tuo tikėti.
Pavyzdžiui, investuotojas amerikietis Paulas Tudoras Jonesas, kuris yra finansinio pasaulio spekuliantų dešimtuke, yra neseniai pasakęs, kad 2 proc. jo turto yra bitkoinai, nes jis tiki, kad tai gali būti greičiausias žirgas lenktynėse“, – teigia J. Pikelis.
Prieš įsigyjant pataria pasidomėti
LRT.lt pašnekovai pripažįsta, kad kriptovaliutos vis dėlto slepia ir tam tikras rizikas. Be to, jas gaubia daugybė mitų.
Kaip vieną tokių J. Pikelis įvardija įsitikinimą, kad bitkoinus galima pirkti tik vienetais, o ne dalimis. Pašnekovo teigimu, bitkoino dalys – satošiai – gali būti įsigyjami atskirai ir tai galima padaryti net už kelis centus, priklausomai nuo norimos įsigyti sumos ir tuomečio kurso.
Justas Pikelis / Asmeninio archyvo nuotr.
„Bet pati kriptovaliutų rizika, be abejonės, ji egzistuoja. Todėl ir sakau, kad tai – embriono stadijoje esanti technologija. Kad ir praėjo beveik 12 metų nuo bitkoino atsiradimo, vis tiek tikrieji vystymosi metai, galima sakyti, buvo paskutiniai 5–6, kai atsirado paprastų žmonių susidomėjimas kriptovaliutomis“, – įsitikinęs J. Pikelis.
Pašnekovai akcentuoja, kad nemažos dalies rizikų galima išvengti skiriant laiko įsigilinti į tai, kaip bitkoinai kasami, kur jų geriausia įsigyti ir kur geriausia juos laikyti. Kaip sako J. Pikelis, kartais verta investuoti kelias dešimtis ar 100 dolerių ir įsigyti bitkoinų piniginę.
Taip pat pašnekovai dėmesį siūlo atkreipti į valiutos svyravimus, šie kartais gali būti itin drastiški, o tai reiškia, kad ir rizika yra gana didelė.
S. Masteika akcentuoja ir tai, kad bitkoinai bei kitos kriptovaliutos šiuo metu turi ir technologinių trūkumų. Pavyzdžiui, transakcijos gali užtrukti gana ilgai. Tačiau, sako S. Masteika, kol kas kriptovaliutos dažniau naudojamos kaip investavimo instrumentas.
„Jeigu investuojame, kyla klausimas – kokią sumą. Net jei nešiojamės grynuosius pinigus piniginėje, ją galime pamesti, tad dėl kriptovaliutų labai išgyventi nereikėtų, nes ir mobiliajame įrenginyje galima susiinstaliuoti [piniginę], ten laikyti kelis šimtus eurų, paverstų kriptovaliuta. Bet jei tai didesnės sumos – tikrai reikėtų pasidomėti“, – pataria S. Masteika.
Saulius Masteika / Asmeninio archyvo nuotr.
Pasiruošusieji dideliems valiutos svyravimams gali smarkiai nudegti
Susidomėjusiesiems galimybe investuoti į kriptovaliutas LRT.lt pašnekovai pataria pirmiausia atkreipti dėmesį į jau minėtas rizikas ir įvertinti, ar tokia rizika tikrai priimtina.
„Rizika yra tokia – istoriškai bitkoinas gali nukristi 40 proc. per dieną. Istoriškai bitkoinas gali per kelias dienas pakilti 40 proc. Jeigu žmogus niekada nėra susidūręs su investavimu, jam psichologiškai gali būti labai sunku. Ta tendencija, ką žmogus daro, dažniausiai yra tokia: jis perka tada, kai viskas kyla, nes mano, kad kils iki pabaigos, o parduoda tada, kai viskas krenta, nes mano, kad kris iki pat nulio“, – teigia J. Pikelis.
Apie rizikos toleravimą kalba ir S. Masteika: „Šiandien yra ir rizikos tolerancijos testų. Ne be reikalo prieš daugiau nei 20 metų Nobelio premija ekonomikos srityje buvo skirta už tyrimą, susijusį su finansine elgsena. Nustatyta, kad investuodami žmonės klysta ne dėl žinių stygiaus, bet dėl to, kad psichologiškai nėra pasiruošę. Kiekvieno žmogaus rizikos tolerancija yra skirtinga.“
Pašnekovai taip pat akcentuoja, kad nederėtų pamesti galvos ir į kriptovaliutas ar bet kokį kitą instrumentą investuoti skolintų pinigų ar visų turimų lėšų.
„Jei klausimas būtų, ar verta viską investuoti tik į bitkoinus, tai 100 proc. sakyčiau, kad ne, nes kad ir kokia būtų tolerancija, finansinė elgsena to neleistų“, – sako S. Masteika.
Bitkoinai / Andrea Francois McKenzie/Unsplash nuotr.
Pagalvoti pataria ne tik apie grąžą: teks susimokėti mokesčius, išsiaiškinti banko sąlygas
J. Pikelis, kalbėdamas apie investavimą, taip pat teigia, kad bet kokiam finansiniam instrumentui nederėtų skirti visų 100 proc. lėšų. Jo rekomendacija – bet kokiai investicijai neskirti daugiau nei 1–10 proc. savo laisvų lėšų. Taip pat, teigia pašnekovas, prieš investuojant į kriptovaliutas, derėtų pasidomėti, kur jų įsigyti, kaip pinigus laikyti ir kaip, vėl iškeitus kriptovaliutas į mums įprastus pinigus, juos pervesti į savo sąskaitą.
„Tai gal nėra labai vieša informacija, bet daugelis yra susidūrę su tuo, kad, norint persivesti pinigus iš kriptovaliutų keityklos, kuri turi visus tarptautinius sertifikatus, į lietuviškus bankus, kartais kyla problemų“, – sako J. Pikelis.
S. Masteika tvirtina, kad tokia bėda jau yra sprendžiama ir, jeigu pinigai investuojami legaliai, didesnių bėdų kilti neturėtų, tačiau jis taip pat tvirtina, kad reikėtų pasiruošti įsigyti kriptovaliutų.
„Pirmiausia – mokesčiai. Kaip mokėsiu mokesčius? Investuoju tai investuoju, bet ar viskas legalu? Galiu nuraminti ir pasidžiaugti Lietuva, kad šis klausimas išspręstas. Jeigu prekiauti ketinama intensyviai, galbūt reikėtų išsiimti individualios veiklos pažymėjimą ir vykdyti veiklą, o pajamas iš veiklos deklaruoti ir susimokėti mokesčius. Kai pasiruošta iš anksto, į tai lengviau žiūri ir Lietuvos bankai, komerciniai bankai“, – teigia S. Masteika.
Jis taip pat pataria skirti laiko ir išsiaiškinti, kur labiausiai verta pirkti kriptovaliutas, kokiu būdu saugiausia jas laikyti. Kaip sako S. Masteika, tam gali prireikti ir specialaus įrenginio, tuo pasirūpinti reikėtų iš anksto.
Abu pašnekovai teigia patys turintys kriptovaliutų, tačiau jų apsisprendimą lėmė skirtingos priežastys. J. Pikelis teigia tokį sprendimą priėmęs, nes pasitiki technologija, o S. Masteika pripažįsta, kad sprendimą lėmė darbas Vilniaus universitete. Kaip sako Fintech programos vadovas, daug lengviau suteikti žinių studentams, kai pats tai esi išbandęs technologiją.
